Sakramentai

Sakramentai

 

Bendrai apie sakramentus ir liturgiją

 

Liturgija – tai svarbiausia bendruomeninė Bažnyčios malda Dievui. Šventose apeigose išgyvenant Dievo artumą Jis yra garbinamas, ir priimamos sielos išganymui reikalingos malonės.
Jos sustiprina tikinčiųjų tikėjimą, viltį, meilę ir skatina juos tarnauti kitiems darant šį pasaulį teisingesnį bei žmogiškesnį.

Liturgija padeda naujai pažinti Dievą ir atskleisti Jo veidą kitiems žmonėms.

 

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N146BC.html)

 

Apie krikštą

Per krikštą žmogus yra sutaikomas su Dievu ir įjungiamas į Dievo vaikų šeimą – Bažnyčią.
Jam pašalinama gimtoji nuodėmė ir atleidžiamos visos lig tol padarytos asmeninės nuodėmės
(jei krikštijamas suaugęs žmogus). Po šio pašventinimo žmogus gali priimti ir visus kitus sakramentus.

Krikštas yra būtinas sielos išganymui.

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N14D5D.html)

 

Apie sutvirtinimą

Sutvirtinimo metu žmogus gauna septynias Šventosios Dvasios dovanas, kurios patobulina jo prigimtines galias ir įgalina liudyti tikėjimą bei krikščioniškąsias vertybes pasaulyje.

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N1511D.html)

 

Apie komuniją

Prieš savo kančią, mirtį ir prisikėlimą iš numirusiųjų Jėzus, švęsdamas su apaštalais Velykų vakarienę, paliko save kaip maistą duonos bei vyno pavidaluose ir liepė tai daryti Jo atminimui. Eucharistinėje šv. Mišių maldoje paprasta kvietinė duona ir vynuogių vynas kartu su vandeniu yra perkeičiami į Kristaus kūną ir kraują – t.y., už duonos ir vyno pavidalų ima buvoti kita tikrovė – ne duonos, vyno ir vandens esmė, bet gyvas prisikėlęs iš numirusiųjų Jėzus Kristus: su kūnu ir siela, tikras žmogus ir tikras Dievas.

Priimant komuniją, žmogus vienijasi su Jėzumi ir priima jo malones.

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N15301.html)

 

Apie išpažintį

Prisikėlęs iš numirusiųjų Jėzus Kristus apaštalams suteikė galią atleisti nuodėmes:
„Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos <...>“ (Jn 20, 22-23). Apaštalai šią tarnystę paliko savo mokiniams vyskupams bei kunigams.

Per išpažintį kunigas padeda žmogui susitaikinti su Dievu ir, priėmus Jo atleidimą,  pašvenčiančiosios malonės dėka, vėl tapti Dievo vaiku.

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N158BE.html)

 

Apie ligonių patepimą

Savo žemiškojo gyvenimo metu Jėzus Kristus gydė sergančius žmones. Šią galią jis paliko apaštalams bei jų įpėdiniams vyskupams.

Apaštalas Jokūbas rašo: „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista. Tad išpažinkite vieni kitiems nuodėmes ir melskitės vieni už kitus, kad atgautumėte sveikatą. Daug gali karšta teisiojo malda“ (Jok 5, 14-16).

Vyskupams teikti ligonių sakramentą padeda kunigai.

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N15CA5.html)

 

Apie kunigystę

Viešpats Jėzus Kristus yra žmonijos Išganytojas: „<...> neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 15). Jis yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmonių, Aukščiausiasis Kunigas.

Paskutinės Vakarienės metu, Jėzus paliko apaštalams savo kunigiškąsias galias ir tarnystę, kada perkeisdamas duoną ir vyną su vandeniu į šv. komunijos pavidalus tarė: „<...> Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22, 19). Taip pat, prisikėlęs iš numirusiųjų jis jiems paliepė: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 18-20).

Taigi, apaštalų įpėdiniai vyskupai, kartu su savo padėjėjais kunigais liudija pasauliui apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų, perduoda žmonėms jo mokslą ir teikdami sakramentus, buria visų laikų ir kalbų žmones į vieną Dievo vaikų šeimą – Bažnyčią.

Asmuo, priėmęs kunigystės sakramentą, turi galią mokyti žmones Kristaus vardu, juos pašventinti teikiant sakramentus (ypač, per išpažintį atleidžiant nuodėmes ir šv. Mišiose perkeičiant duoną ir vyną su vandeniu į Kristaus kūną ir kraują) bei dvasiškai vadovauti kitiems žmonėms, jiems padedant labiau vienytis su Dievu.

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N15E75.html)

 

Apie santuoką

Santuoka tarp vyro ir moters sukuriant šeimą yra Dievo dovana žmonijai. Ji skirta asmeniniam susituokiančių asmenų gėriui – kad jie abipuse meile ir pagarba padėtų vienas kitam siekti šventumo – ir vaikų auginimui bei auklėjimui.

Santuokinė vyro ir moters meilė atspindi Dievo meilę žmonėms, Kristaus meilę Bažnyčiai.
Jėzus Kristus mokė, jog santuoka tarp vyro ir moters turi būti viena ir neišardoma.

Meilės šaltinis yra Dievas. Todėl sužadėtiniai krikščionys, tuokdamiesi bažnyčioje, atveria tarpusavio meilę Dievo meilei ir prašo jo pagalbos, kad  ištikimai mylėtų vienas kitą iki galo.

(plačiau - http://katekizmas.lt/kbk1996p2003/N161E9.html)

 

Jei turite kokių nors klausimų dėl pasiruošimo sakramentams ar jų priėmimo,
mielai prašome kreiptis į šv. Mato gimnazijos direktorių kun. Arvydą Jakušovą
(mob. tel. 8 603 16 838, arv_jakusov@yahoo.com)

Atnaujinta: 2014 05 26
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
Visos teisės saugomos 2010-2017. E-sprendimas r-tvs